Vokiečių kalbos asmeniniai įvardžiai
Vokiečių kalboje įvardžių vartojimas priklauso nuo linksnio, kuriuo jie vartojami sakinyje. Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į vardininko („Nominativ“) ir galininko („Akkusativ“) linksnius, nes jie dažniausiai vartojami kasdieniame bendravime.
Vardininkas atsako į klausimus kas? ką? ir dažniausiai vartojamas kaip sakinio subjektas.
Vienaskaita:
ich – aš
du – tu (neoficiali)
er – jis
sie – ji
es – jis
Daugiskaita:
wir – mes
ihr – tu (neoficiali daugiskaita)
sie – jie
Sie – tu (oficiali vienaskaita ir daugiskaita)
Vokiečių kalbos asmeninių įvardžių vardininko linksniu lentelė. Spustelėkite žodžius arba paveikslėlius, kad išgirstumėte kiekvieno įvardžio tarimą.
![]() |
![]() |
||
| Singular | Plural | ||
![]() |
![]() |
||
| ich | wir | ||
![]() |
![]() |
||
| du | ihr | ||
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
| er | sie | es | sie |
Skirtumas tarp „sie“ ir „Sie“
Vienas dažnas iššūkis vokiečių kalbos besimokantiesiems yra atskirti įvardžius „sie“ ir „Sie“. Mažoji raidė „sie“ reiškia „ji“, „jie“ arba „jis“, priklausomai nuo konteksto, o didžioji raidė „Sie“ reiškia oficialųjį įvardį „tu“ (vienaskaita ir daugiskaita). Svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą ir teisingą didžiųjų raidžių rašybą, nes tai keičia sakinio prasmę.
Šis kalbos atpažinimo pratimas su vokiečių kalbos asmeniniais įvardžiais padės jums patobulinti tarimą ir praplėsti žodyną.
1 pratimas
2 pratimas yra pratimas, kurio nerasite kituose vokiečių kalbos mokymosi metoduose. Jis leis jums mąstyti tiesiogiai vokiškai, nesikreipiant į vertimą, ir taip kalbėti kaip gimtakalbiams vokiečiams. Dėka UPL galite natūraliai reikšti mintis Gėtės kalba nuo pat pirmosios vokiečių kalbos pamokos.









